Informacija apie 2022–2030 m. Šiaulių regiono plėtros plano įgyvendinimą

Balandžio 17 d. Šiaulių regiono plėtros tarybos Kolegijos posėdyje apsvarstyti 2022–2030 m. Šiaulių regiono plėtros plano įgyvendinimo stebėsenos duomenys.

2022–2030 m. Šiaulių regiono plėtros plane (toliau – Planas) suplanuota 120 projektų pagal 10 pažangos priemonių, kurių bendra vertė –  247,5 mln. Eur, iš jų ES lėšos sudaro 180,6 mln. Eur.

Europos Sąjungos investicijų administravimo informacinės sistemos (INVESTIS) 2025 m. balandžio 1 d. duomenimis jau pateikti 63 iš 120 (52,5 proc.) projekto įgyvendinimo planai (PĮP) Centrinei projektų valdymo agentūrai vertinimui, 39 iš jų jau palankiai įvertinti ir pasirašytos projekto įgyvendinimo sutartys.

Šiaulių miesto integruotos plėtros pažangos priemonėje įgyvendinami jau visi 8 projektai bendrai 49 mln. Eur sumai, kurioje 36,7 mln. – ES lėšos. Darnaus judumo skatinimo pažangos priemonėje įgyvendinami 3 Šiaulių miesto projektai bendrai 25,4 mln. Eur sumai, kurioje 21,2 mln. – ES lėšos (88,2 proc. šiai pažangos priemonei skirtų ES lėšų). Čia įgyvendinamas stambiausias Šiaulių regiono projektas: „Vientiso dviračių ir pėsčiųjų takų tinklo kūrimas, integruojant bevariklį transportą į bendrą transporto sistemą Šiaulių mieste“, kurio vertė – 22 mln. Eur, iš jų 18,7 mln. Eur sudaro ES lėšos.

Vandentvarkos paslaugų prieinamumo didinimo pažangos priemonėje iš 6 projektų įgyvendinami trys projektai bendrai 23,5 mln. Eur sumai, kurioje 8,5 mln. – ES lėšos (56,6 proc. šiai pažangos priemonei skirtų ES lėšų). Čia išsiskiria stambus projektas „Vandentiekio ir nuotekų sistemų plėtra bei rekonstrukcija Šiaulių rajono savivaldybėje“,  kurio vertė – 17,9 mln. Eur, iš jų 6,8 mln. Eur sudaro ES lėšos.

Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo aplinkos modernizavimo pažangos priemonėje iš 14 projektų jau įgyvendinami 8 projektai bendrai 9,5 mln. Eur sumai, kurioje 7,6 mln. – ES lėšos (44,1 proc. šiai pažangos priemonei skirtų ES lėšų).

2022–2030 metų Regionų plėtros programos įgyvendinimo priežiūros plane, patvirtintame Vidaus reikalų ministro 2024 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1V-32, regionams 2025 metams nustatyti 3 reikalavimai:

1. Projektų finansavimo sutarčių ES lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 78 proc. nuo regionui numatytų ES lėšų. Šiaulių regionui 78 proc. ES lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 140,9 mln. Eur nuo regionui numatytų 180,6 mln. Eur ES lėšų. 2025 m. balandžio 1 d. regione buvo įgyvendinama sutarčių bendrai 123,8 mln. Eur sumai, kurioje 86,9 mln. Eur sudarė ES lėšos (48,12 proc. visų regiono ES lėšų).
2. Projektų vykdytojams išmokėtos ES lėšos turi sudaryti ne mažiau kaip 12 proc. nuo regionui numatytų ES lėšų. Šiaulių regionui 12 proc. ES lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 21,7 mln. Eur nuo regionui numatytų 180,6 mln. Eur ES lėšų. 2025 m. balandžio 1 d. regione buvo išmokėta ES lėšų bendrai 11,4 mln. Eur sumai (6,33 proc. visų regiono ES lėšų).
3. 2025 m. gruodžio 31 d. regiono Plane turi būti vėl suplanuota 100 proc. ES lėšų, kaip buvo atlikta 2024 m. rugsėjo 17 d. Kadangi derinant projekto įgyvendinimo planus (PĮP) su Centrine projektų valdymo agentūra iškyla būtinybė keisti projektams Plane numatytas lėšas, 2025 m. balandžio 1 d. Šiaulių regione buvo susidaręs 3,8 mln. ES lėšų sutaupymas, gali būti sudėtinga perplanuoti sutaupytas ES lėšas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2025 m. oficialiuose pristatymuose ne kartą pagyrė Šiaulių regioną kaip vieną iš regionų plėtros planų įgyvendinimo lyderių: kovo 19 d. duomenimis Šiaulių regione išmokėta kone trečdalis dešimtyje Lietuvos regionų išmokėtų ES lėšų, o įgyvendinamose sutartyse ES lėšų bendra suma sudaro beveik ketvirtadalį dešimties Lietuvos regionų sutartyse esančių ES lėšų.

Balandžio 7-9 dienomis Šiaulių regiono savivaldybių, Šiaulių regiono plėtros tarybos administracijos atstovų delegacija lankėsi Atėnuose, Graikijoje.

Oficialus vizitas prasidėjo nuo susitikimų su Graikijos savivaldybių asociacijos vadovais ir savivaldybių merais. Vizito tikslas – keitimasis gerąja praktika, bendradarbiavimo galimybių ir regioninės politikos aptarimas.

Delegacija buvo svetingai sutikta Atėnų savivaldybėje, kur įvyko susitikimai su meru Charisu Douku (Χάρης Δούκας), savivaldybės generaliniu sekretoriumi Vasileiosu Boku bei vicemeru. Susitikimų metu pristatyti Atėnų miesto įgyvendinami projektai tvarios, žaliosios ir išmaniosios miesto plėtros srityse. Diskusijose buvo nagrinėjami regioninės politikos klausimai, dalintasi patirtimis ir iššūkiais, susijusiais su socialine ekonomika ir pabėgėlių integracija.

Svarbi vizito dalis – apsilankymas Europos Sąjungos Kibernetinio saugumo agentūroje (ENISA), kur delegacijos atstovai buvo supažindinti su kibernetinėmis grėsmėmis, rengiamomis politikos gairėmis, standartais bei strategijomis. Diskutuota apie kibernetinio saugumo stiprinimą Europos Sąjungoje, ypatingą dėmesį skiriant Šiaulių regiono aktualijoms. Buvo aptarta galimybė steigti regioninį kibernetinio saugumo centrą Šiaulių regione.

Delegacija apsilankė Lietuvos Respublikos ambasadoje Graikijoje, kur susitiko su ambasadore Lina Skerstonaite ir ambasados darbuotojais, lietuvių bendruomenių atstovais. Jos Ekscelencija pristatė ambasados veiklos kryptis, atsakė į rūpimus klausimus, buvo aptarti lietuvių diasporos poreikiai Graikijoje bei bendruomenės aktualijos.

Nuotraukos – V. Strups

Vasario 20 d. Naujojoje Akmenėje, Akmenės rajono savivaldybės patalpose vyko Šiaulių regiono plėtros tarybos (toliau – ŠRPT) kolegijos posėdis, kuriame su darbo vizitu dalyvavo Vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič, viceministras Vaidotas Jakštas, ministro patarėjas Andrejus Junda ir regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė.

Ministras pristatė Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) veiklos prioritetus ir veiklos tikslus regioninės politikos ir jos įgyvendinimo srityje, akcentavo planuojamos naujos Regionų ministerijos privalumus. Regionų ministerijos steigimui reikalingą teisės aktų paketą suplanuota parengti ir pateikti LR Seimui 2025 metais, o Regionų ministeriją numatoma įsteigti 2026 metais.

Diskusijoje Ministras atsakė į Kolegijos narių klausimus. Šiaulių regiono plėtros tarybos Kolegijos pirmininkas Vitalijus Mitrofanovas siūlė daugiau pasitikėjimo suteikti vietos savivaldai, mažinti savivaldybėms tenkančią biurokratinę naštą bei išlaidas administravimui, daugiau dėmesio skirti veiklos efektyvumo gerinimui.

Regioninės politikos grupės vadovė pateikė apibendrintą informaciją apie 2022–2030 metų Regionų plėtros programos, kuriai skirta 1,624 mlrd. Eur ES lėšų, įgyvendinimą dešimtyje Lietuvos regionų. Šiaulių regionas, kuriam Regionų plėtros programoje skirta 180 589 200 Eur ES lėšų, yra lyderis pagal 2024 m. išmokėtas lėšas (7,5 mln. Eur ES lėšų, iš viso Lietuvoje – 21 mln. Eur) ir pasirašytas projektines sutartis (70 mln. Eur ES lėšų, iš viso Lietuvoje – 311 mln. Eur). Ministras paantrino, kad „Šiaulių regionas – tai neabejotinas lyderis ruošiamų ir įgyvendinamų projektų srityje.“ (daugiau apie tai – Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje adresu https://vrm.lrv.lt/lt/naujienos/ministras-v-kondratovic-savivaldybiu-lyderyste-ir-aktyvumas-leidzia-pritraukti-dideles-investicijas-i-siauliu-regiona/ ).

1. V. Mitrofanovas atkreipė dėmesį į didžiąsias savivaldybių problemas įgyvendinant projektus: viešieji pirkimai, rangovai ir Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) reikalavimai projektams, kuriuos savivaldybėms labai sudėtinga įgyvendinti, kartais dėl kelių smulkmenų tenka ilgai derinti su CPVA projektų įgyvendinimo planus.
2. R. Tamulevičiūtė atsakė, kad VRM derina su CPVA projektų vertinimo klausimus. Ji pabrėžė, kad jau dabar labai reikia diskusijų, ko regionams reikėtų 2028–2034 m. planavimo periodui, išsigryninti problemas ir poreikius ateičiai. Regionuose numatomas Funkcinių zonų idėjos realizavimo tęstinumas.

ŠRPT administracijos direktorius Viktoras Strups pristatė 2022–2030 m. Šiaulių regiono plėtros plano 12 pakeitimų, kurių poreikis kilo derinant su CPVA savivaldybių pateiktus vertinimui projektų įgyvendinimo planus. Kolegijos nariai visais 14 balsų pritarė šiems pakeitimams. Direktorius akcentavo, kad ŠRPT administracija labai stengiasi kuo greičiau suderinti su atitinkamomis ministerijomis ir patvirtinti regiono plano pakeitimus tam, kad neužlaikyti projektų vertinimo bei projektų vykdymo sutarčių pasirašymo procesų.